užupakalis

1 užùpakalis sm. (1) NdŽ, Lp, ùžupakalis (1), ažùpakalis (r.) (1); SD287 žr. užpakalis: 1. Ds, Kur Kap paejau in šimtą metrų, tai paskui man’ šoko [kažkas] an pečių iž užùpakalio i ratą nunešė Vlk. Tokis vežimas padaryta, iš ažùpakalio lenteliūtės JnšM. Stoviu ažùpakaly i misliu, kas daryt Švnč. Durnius užupakaly turėdamas skūrelę paskrebeno LMD(Trgn). Jam (Skirgailai) paruošta kėdė su aukšta užupakaly atrama, gotiško stiliaus V.Krėv. Ažupakalin eidama atsigręžė J.Jabl. Jis metė akmenį užupakalin Vrn. Užùpakalin užsirietę ragai Krs. O vyrai užùpakalin stovi Lp. Ir atejusi iš užupakalio kojump jo verkė VlnE169. Ir išvydo aviną užupakalyje savo krūmuosa ragais įraizgytą BB1Moz22,13. Paskui, iž ažupakalio SD287. Užupakaly SD279. 2. Žemiau pakalos eina strėnos arba pusiau. Paskui eina ùžupakalis Srd. Sėdžia kaip prisvilęs, tingi ir užùpakalį pajudyt Krs. Kai išleidė [katę], ažùpakalis sverda Ut. 3. Alkūnės kiauros, ažùpakaly dvi akys, tikras apdartūras (apiplyšėlis) Zr. Kur sušlapai ažùpakalį? Ds. 4. žr. užpakalis 5: Vapsvos gelsvas ažùpakalis Dgp. Narai – kaip antys, tik kojos kaip ir ažùpakaly Dgp. Vėžys turi ažupakaly akis ir atažagarias ropoja LTR(Slk). [Skirgaila] žengia du tris žingsnius priekin, paskui užupakaliu slenka atgal, nustebęs praveda ranka per veidą V.Krėv. 5. žr. užpakalis 7: Maišo užùpakalį praardom, išsitraukiam žuvukę ir valgom Dg. Užùpakalin dav[ė] mašina ir sudaužė DrskŽ. Mergiočių [plaukų] užùpakalis suveltas Ps. Tik užùpakalis (galas, kraštas) čia yr žemės Pmp. Tai ilgą pušį vežė: priekį vežė Velykų trečioj dienoj, ažupakalis Ažugavose tęsės per ūlyčią (ps.) Švnč.

◊ iš užùpakalio pelenaĩ bỹra senas: Eina ir iž užùpakalio pelenaĩ bỹra Vrn.

užùpakaliu grę̃žti (apsigrę̃žti)

1. nusisukti, nebebūti paklusniam: Atmink, kaip Ponas smarkiai rūstaujas ant tų, kurie jop užupakaliu gręžia SE4.

2. nebegloboti: Ponas žadėjo jump apsigręžt užupakaliu MP235.

užùpakalis užnìžo išdyko, pasileido: Tam velnio vaikui vėl ažùpakalis ažnìžo, reiktų pakasyt (mušti) Ds.